- nuotakis
- núotakis sm. (1) 1. MTŽ vandens nutekėjimas paviršiumi ar podirviu, veikiant traukos jėgai: Paviršinis, požeminis nuotakis PolŽ409. Miškas ne tik stabdo dirvožemio eroziją, jis reguliuoja paviršinį nuotakį, dirvožemio drėgnumą sp. 2. geogr. vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laikotarpį: Vidutinis metinis nuotakis PolŽ409. Pavasario potvynio metu nuteka pusė viso metinio nuotakio EncIV972.
Dictionary of the Lithuanian Language.